Migracija yra vienas svarbiausių šiuolaikinės Europos aspektų – milijonai žmonių kasmet kerta žemyno sienas ieškodami geresnio gyvenimo, prieglobsčio ar augimo galimybių. Ši migracija – tai ne tik statistiniai duomenys, bet ir asmeninės istorijos, įskaitant dažnai nematomos grupės, tai jaunų migrančių istorijos. Nors jos sudaro didelę migrantų populiacijos dalį, šios jaunos moterys susiduria su unikaliais iššūkiais, kai siekiama jas aktyviai įtraukti į jas priimančių šalių politinį ir pilietinį gyvenimą.
Dalyvavimo politikoje iššūkiai
Jaunimo dalyvavimas demokratiniuose procesuose Europoje tampa vis aktualesnis klausimas, ir nors vis labiau auga nusivylimas tradicine politika, šis reiškinys dar labiau pastebimas tarp jaunų migrantų. Remiantis Eurostato duomenimis, migrantų kilmės jaunimas, ypač iš ne Europos šalių, ir toliau susiduria su didelėmis kliūtimis, trukdančiomis pasinaudoti pilietinėmis ir politinėmis teisėmis, įskaitant teisę balsuoti ir galimybę dalyvauti politinių partijų veikloje. Šios kliūtys dažnai susijusios su tokiais veiksniais kaip pilietybė, migranto ar pabėgėlio statusas bei socialinė atskirtis, kurie labai apriboja jų galimybes daryti įtaką sprendimų priėmimo procesams vietos, nacionaliniu ir Europos lygmenimis.
Alternatyvios dalyvavimo formos: aktyvizmas ir savanorystė
Nepaisant šių iššūkių, daugelis jaunų migrantų dalyvauja alternatyviose pilietinio dalyvavimo formose, pavyzdžiui, savanoriškoje veikloje ir aktyvizme, kuriems nereikia tiesiogiai dalyvauti oficialiose politinėse institucijose. Šios pilietinio dalyvavimo formos, dažnai nepripažįstamos tradicinėmis dalyvavimo formomis, rodo, kad politinio dalyvavimo trūkumą lemia ne nesuinteresuotumas, o sistema, kuri neapima visų socialinių grupių. Europos Tarybos ataskaitoje pabrėžiama, kad jauni migrantai, nors ir negalėdami naudotis oficialiais politiniais kanalais, yra labai aktyvūs vietos lygmeniu, dalyvauja savanorystės projektuose, socialiniuose judėjimuose ir bendruomenių iniciatyvose. Šiose alternatyviose erdvėse jie gali išsakyti savo nuomonę ir prisidėti prie socialinių pokyčių, nors ir lieka už tradicinių politinių procesų ribų.
Jaunos migrantės ir jų patiriami iššūkiai
Jaunos moterys migrantės yra ypač pažeidžiama migrantų populiacijos dalis, nepaisant to, kad jos yra viena svarbiausių migracijos srautų į Europą dalių. Tačiau jų balsas dažnai ignoruojamas tiek sprendimų priėmimo procesuose, tiek viešuose debatuose. JT teigimu, moterys migrantės turi unikalų potencialą skatinti kultūrų dialogą dėl savo patirties, susijusios su kultūrų kirtimu, ir bendrų iššūkių, su kuriais jos susiduria migracijos kelionėje. Tačiau, nepaisant šio potencialo, jaunos moterys migrantės dažnai nedalyvauja politinio dalyvavimo procesuose dėl šių priežasčių:
- Politinio atstovavimo trūkumas: daugelyje Europos šalių politinės teisės glaudžiai siejamos su pilietybe, todėl jauni migrantai negali dalyvauti rinkimuose ir kituose demokratiniuose mechanizmuose.
- Struktūrinė diskriminacija: institucinės ir teisinės kliūtys neleidžia jauniems migrantams užimti vadovaujančių postų, o tai dar labiau apriboja jų įtaką politiniams sprendimams.
- Išankstinis nusistatymas lyties ar kultūros pagrindu: moterų imigrančių dalyvavimo galimybės ir toliau ribojamos diskriminaciniais stereotipais dėl lyties bei kultūros, įtvirtinant siaurą ir marginalizuojantį požiūrį į jų vaidmenį visuomenėje.
VOC projektas: galimybė keisti situaciją
Šiomis aplinkybėmis tokios iniciatyvos, kaip VOC („Pokyčių balsai“) projektas, yra konkretus pavyzdys, kaip galima skatinti jaunų migrančių dalyvavimą politiniame gyvenime. VOC siekiama sukurti jaunoms migrantėms erdvę, kurioje jos galėtų aktyviai dalyvauti formuojant joms aktualią viešąją politiką. Projekto metu siekiama sukurti Europos jaunųjų migrančių konsultacinį organą, kuris leistų joms dalintis savo patirtimi, prisidėti prie migracijos politikos formavimo ir tiesiogiai bendrauti su Europos institucijomis.
VOC stiprybė taip pat slypi jaunųjų migrantų ir vietos jaunimo bendradarbiavime, skatinant tarpkultūrinį dialogą ir socialinę įtrauktį. Tokia abipusio mokymosi aplinka skatina didesnį bendruomenių tarpusavio supratimą, padeda jauniesiems migrantams ugdyti praktinius ir lyderystės įgūdžius. Šie įgūdžiai labai svarbūs ne tik jų socialinei ir profesinei integracijai, bet ir jų, kaip aktyvių ir sąmoningų Europos piliečių, ateičiai.